Paplitimas ir gausa

Vieni iš svarbiausi? parametr?, nusakan?i? paukš?i? r?šies situacij?, yra populiacijos dydžio ir b?kl?s, kuri išreiškiama populiacijos skai?iaus poky?iu procentais ?vardinant krypt?: sumaž?jo, padid?jo ar išliko stabilus.

Juodasis gandras ?rašytas ? daugelio šali? Raudonasias knygas, Europos S?jungos Paukš?i? direktyvos I pried?, Berno ir Bonos konvencij? II priedus. Tai rodo, kad šios r?šies populiacijos b?kl? ir išlikimas ateityje priklauso nuo to, kaip efektyviai taikomos apsaugos priemon?s tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Tod?l kalbant apie paukš?i? populiacij? šalyje verta apib?dinti, kokia situacija yra kitose j? paplitimo vietose. Juod?j? gandr? skai?ius vertinamas poromis, nes šios r?šies paukš?iai yra monogamai ir nuo por? skai?iaus tiesiogiai priklauso ateities populiacijos b?kl?. Ta?iau realiai juod?j? gandr? yra daugiau, nes pilnavert? ir funkcionuojan?i? populiacij? sudaro: 1) perintys suaug? paukš?iai, 2) neperintys suaug? paukš?iai, 3) nesubrend? paukš?iai. Tad net jei ir gana dažnai šie paukš?iai yra matomi visoje šalyje, remiantis vien šiais steb?jimais negalima spr?sti apie perin?i? por? skai?i? ir tikr?j? populiacijos pad?t?.

Šiuo metu pasaulyje priskai?iuojama 10.000-15.000 juod?j? gandr? por?. Kiek daugiau nei pus? iš j? veisiasi Europoje (~7.800 por?). Lietuvai artimose šalyse situacija yra tokia: Estijoje peri 80 – 120, Latvijoje – 500 – 700, Baltarusijoje – 950 – 1300, Lenkijoje – 1100 – 1200 por?. Šie skai?iai rodo, kad kaimynin?se šalyse peri ženkli Europin?s juod?j? gandr? populiacijos dalis. O kiek gi ši? miško sparnuo?i? peri pas mus?

1999-2006 metais buvo atliki specializuoti juod?j? gandr? tyrimai septyniose didel?se monitoringo vietov?se, kuri? bendras plotas siek? 2100 km². Šie monitoringo plotai buvo pasirinkti taip, kad geriausiai atspind?t? Lietuvos kraštovaizdžio savybes, tod?l 32% monitoringo vietovi? bendro ploto už?m? miškai, 60% laukai ir pievos, 3% vandens telkiniai ir 3% žmoni? gyvenamos vietos. Perin?i? por? skai?i? monitoringo vietov?se buvo nustatin?jamas keliais vienas kit? papildan?iais metodais: 1) ieškoma lizd? ruden? ir žiem?, 2) buvo apklausiami miškininkai, 3) vasar? nuo kalv?, palauki?, ar medži? virš?ni? buvo vykdomos sektorin?s apskaitos naudojant ži?ronus bei teleskopus ir remiantis ši? steb?jim? metu sukaupta informacija ieškoma lizd?. Nusta?ius por? skai?i? monitoringo vietov?se buvo atliekami matematiniai skai?iavimai, pla?iai taikomi vertinant perin?i? por? skai?i? šalyje (metodas vadinamas ekstrapoliacija). Iš pradži? buvo apskai?iuotas perin?i? por? tankumas – kiek juod?j? gandr? por? tenka 100 km² bendro ploto. Mažiausias vidutinis šios r?šies per?jimo tankumas buvo – 0,75, o didžiausias  – 2,25 poros / 100 km² bendro ploto. Naudojant geografines informacines sistemas (pla?iau žinomas kaip GIS) buvo atlikta Lietuvos kraštovaizdžio tinkamumo analiz? juod?j? gandr? veisimuisi ir po papildom? matematini? skai?iavim? nustatyta, kad šalyje peri 650 – 950 juod?j? gandr? por?.

Taigi, Lietuvoje juod?j? gandr? gyvena panašiai kaip ir artimiausiose kaimynin?se šalyse. Ir tod?l m?s? šalis, kurioje gyvena ~ 10% visos Europin?s populiacijos, pagr?stai tampa svarbia juod?j? gandr? apsaugai tarptautiniu mastu. O tai yra ne vien tik džiaugsmas, bet ir didel? atsakomyb? už deram? apsaug?. O priežaš?i? nuogastauti d?l šios saugomos r?šies b?kl?s m?s? šalyje tikrai yra, ir gana svari?. Žemiau pla?iau apžvelgsiu apie juod?j? gandr? por? skai?iaus kitimus Europoje ir Lietuvoje.

Europoje lokali? populiacij? b?kl? yra skirtinga – vienur perin?i? por? skai?ius stabilus ar did?ja, kitur ženkliai sumaž?jo. Ta?iau did?jan?i? ir maž?jan?i? populiacij? skaitiniai rodikliai nevienodi: jei vienose šalyse fiksuojama nežymus perin?i? por? gaus?jimas, tai kitos šalyse kelis kartus intentsyvesnis sumaž?jimas. Tod?l vienareikšmiškai ?vertinti kokia juodojo gandro populiacijos b?kl? Europoje yra labai sunku. Lietuvai kaimynin?se šalyse situacija taip pat skirtinga: Lenkijoje ir Baltarusijoje perin?i? juod?j? gandr? por? per pastaruosius dešimtme?ius nors ir nežymiai, bet did?jo ~10%. Tuo metu Latvijoje sumaž?jo net 45%, o Estijoje dar daugiau – 50 – 60%. Tod?l Estijoje gamtosaugininkai pagr?stai kelia klausim? “ar juodasis gandras liks perin?ia r?šimi Estijoje?” ir, kad užtikrint? tinkamus apsaugos veiksmus, imasi ryžting? veiksm? ieškant tokio ženklaus nykimo priežas?i?. Latvijoje gamtosaugininkai taip pat aktyviai tyrin?ja juod?j? gandr? populiacij? ieškodami toki? pa?i? atsakym?. Kaip matote, Lietuva yra tarp dviej? kontrasting? ekologini? proces?: nežymaus populiacijos did?jimo ? pietus ir dr?stiško populiacijos maž?jimo ? šiaur? nuo m?s?. Kyla klausimas, kokia gi yra populiacijos b?kl? m?s? šalyje, ar pakito ši? sen? mišk? paukš?i? por? skai?ius?

Atsakyti ? š? klausim? n?ra lengva, nes šalyje n?ra ir nebuvo vykdomas reguliarus, nacionaliniu lygiu koordinuojamas juod?j? gandr? gausos poky?i? monitoringas. Tokio monitoringo nebuvimas sudaro palanki? terp? spekuliuoti kalbant apie šios r?šies gausos poky?ius, bet svarbiausia -  nežinant b?kl?s negalima adekva?iai ?vertinti esamos apsaugos efektyvumo ir apsaugos veiksm? poreikio, atsiranda galimyb? ignoruoti šios r?šies apsaug? apskritai „pasislepiant“ už fraz?s „pas mus populiacija gausi“. Ta?iau gausi populiacija dar nieko nesako apie b?kl?. Gerai, kad m?s? šalyje buvo aktyvi? žmoni?, nuosekliai dirbusi? ir tebedirban?i? skirtinguose šalies regionuose ir tod?l bendr? pastang? d?ka mums pavyko nustatyti juod?j? gandr? gaus? 1978 – 1996 ir 2005-2006 metais 16 šalies mišking? teritorij?. Mes nustat?me, kad 2005 – 2006 metais tirtuose miškuose gyveno vidutiniškai 30% (!) gandr? por? mažiau nei 1978 – 1996 metais. D?l reguliaraus monitoringo stokos negalima patikimai pasakyti b?tent kada prasid?jo maž?jimas ir ar jis yra tokio dydžio visoje šalyje. Ta?iau neabejojama, kad dabar šalyje gyvena ženkliai mažiau juod?j? gandr? nei prieš 15 – 30 met?. Visgi reikia pasakyti, kad populiacijos b?kl? panaši kaip m?s? šiaurini? kaimyn? ir trijose Baltijos šalye dabar peri 1200 – 1700 juod?j? gandr? por?, kai prieš du dešimtme?ius skai?ius viršijo 2000…

Nykimo priežas?i? reikia ieškoti ?ia pat, nesuver?iant visos b?dos žiemaviet?ms Afrikoje ar situacijos migraciniuose keliuose, nes did?jan?i? populiacij? paukš?iai ? žiemavietes traukia tais pa?iais keliais ir ten pat žiemoja kaip ir maž?jan?i? populiacij? gandrai. Baltijos šalims atk?rus nepriklausomyb? prasid?jo intensyv?s mišk? kraštovaizdžio poky?iai d?l kelis kartus padid?jusi? kirtim? apim?i?, keli? tiesimo, žmoni? lankymosi padažn?jimo. Tipiškose juod?j? gandr? buvein?se vienu metu dideliame geografiniame regione per santykinai trump? laik? ?vyk? tokie dr?stiški poky?iai yra laikomi vienomis iš galim? ženklaus populiacijos sumaž?jimo priežas?i?. Prisiminus nesenai paviešintus juod?j? gandr? lizdavie?i? sunaikinimo atvejus, šios gr?sm?s tik “teorine” tikrai nepavadinsi. Tod?l noriu paraginti su šios r?šies apsauga susijusius žmones – miškininkus, valdininkus, gamtosaugininkus – su deramu d?mesiu ?vertinti situacij? ir kvie?iu kostruktyviam bendradarbiavimui nustatant nykimo priežastis, ieškant efektyvi? paukš?iams ir ?kiniu poži?riu priimtin? apsaugos sprendim?.

D?kojame žmon?ms, be kuri? neb?t? buv? ?manoma atlikti aukš?iau aprašyt? tyrim?: dr. Dariui Ston?iui, Sauliui Skujai, dr. Eugenijui Drobeliui, dr. Broniui Šablevi?iui, Sauliui Rumbu?iui, Deiviui Dementavi?iui, Vladui Naruševi?iui, Antanui Petraškai, Danui Augu?iui ir dr. Asko Lõhmus.

Informacij? pareng? dr. Rimgaudas Treinys