Paplitimas ir gausa

Vieni iš svarbiausių parametrų, nusakančių paukščių rūšies situaciją, yra populiacijos dydžio ir būklės, kuri išreiškiama populiacijos skaičiaus pokyčiu procentais įvardinant kryptį: sumažėjo, padidėjo ar išliko stabilus.

Juodasis gandras įrašytas į daugelio šalių Raudonasias knygas, Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą, Berno ir Bonos konvencijų II priedus. Tai rodo, kad šios rūšies populiacijos būklė ir išlikimas ateityje priklauso nuo to, kaip efektyviai taikomos apsaugos priemonės tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Todėl kalbant apie paukščių populiaciją šalyje verta apibūdinti, kokia situacija yra kitose jų paplitimo vietose. Juodųjų gandrų skaičius vertinamas poromis, nes šios rūšies paukščiai yra monogamai ir nuo porų skaičiaus tiesiogiai priklauso ateities populiacijos būklė. Tačiau realiai juodųjų gandrų yra daugiau, nes pilnavertę ir funkcionuojančią populiaciją sudaro: 1) perintys suaugę paukščiai, 2) neperintys suaugę paukščiai, 3) nesubrendę paukščiai. Tad net jei ir gana dažnai šie paukščiai yra matomi visoje šalyje, remiantis vien šiais stebėjimais negalima spręsti apie perinčių porų skaičių ir tikrąją populiacijos padėtį.

Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama 10.000-15.000 juodųjų gandrų porų. Kiek daugiau nei pusė iš jų veisiasi Europoje (~7.800 porų). Lietuvai artimose šalyse situacija yra tokia: Estijoje peri 80 – 120, Latvijoje – 500 – 700, Baltarusijoje – 950 – 1300, Lenkijoje – 1100 – 1200 porų. Šie skaičiai rodo, kad kaimyninėse šalyse peri ženkli Europinės juodųjų gandrų populiacijos dalis. O kiek gi šių miško sparnuočių peri pas mus?

1999-2006 metais buvo atliki specializuoti juodųjų gandrų tyrimai septyniose didelėse monitoringo vietovėse, kurių bendras plotas siekė 2100 km². Šie monitoringo plotai buvo pasirinkti taip, kad geriausiai atspindėtų Lietuvos kraštovaizdžio savybes, todėl 32% monitoringo vietovių bendro ploto užėmė miškai, 60% laukai ir pievos, 3% vandens telkiniai ir 3% žmonių gyvenamos vietos. Perinčių porų skaičių monitoringo vietovėse buvo nustatinėjamas keliais vienas kitą papildančiais metodais: 1) ieškoma lizdų rudenį ir žiemą, 2) buvo apklausiami miškininkai, 3) vasarą nuo kalvų, palaukių, ar medžių viršūnių buvo vykdomos sektorinės apskaitos naudojant žiūronus bei teleskopus ir remiantis šių stebėjimų metu sukaupta informacija ieškoma lizdų. Nustačius porų skaičių monitoringo vietovėse buvo atliekami matematiniai skaičiavimai, plačiai taikomi vertinant perinčių porų skaičių šalyje (metodas vadinamas ekstrapoliacija). Iš pradžių buvo apskaičiuotas perinčių porų tankumas – kiek juodųjų gandrų porų tenka 100 km² bendro ploto. Mažiausias vidutinis šios rūšies perėjimo tankumas buvo – 0,75, o didžiausias  – 2,25 poros / 100 km² bendro ploto. Naudojant geografines informacines sistemas (plačiau žinomas kaip GIS) buvo atlikta Lietuvos kraštovaizdžio tinkamumo analizė juodųjų gandrų veisimuisi ir po papildomų matematinių skaičiavimų nustatyta, kad šalyje peri 650 – 950 juodųjų gandrų porų.

Taigi, Lietuvoje juodųjų gandrų gyvena panašiai kaip ir artimiausiose kaimyninėse šalyse. Ir todėl mūsų šalis, kurioje gyvena ~ 10% visos Europinės populiacijos, pagrįstai tampa svarbia juodųjų gandrų apsaugai tarptautiniu mastu. O tai yra ne vien tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė už deramą apsaugą. O priežaščių nuogastauti dėl šios saugomos rūšies būklės mūsų šalyje tikrai yra, ir gana svarių. Žemiau plačiau apžvelgsiu apie juodųjų gandrų porų skaičiaus kitimus Europoje ir Lietuvoje.

Europoje lokalių populiacijų būklė yra skirtinga – vienur perinčių porų skaičius stabilus ar didėja, kitur ženkliai sumažėjo. Tačiau didėjančių ir mažėjančių populiacijų skaitiniai rodikliai nevienodi: jei vienose šalyse fiksuojama nežymus perinčių porų gausėjimas, tai kitos šalyse kelis kartus intentsyvesnis sumažėjimas. Todėl vienareikšmiškai įvertinti kokia juodojo gandro populiacijos būklė Europoje yra labai sunku. Lietuvai kaimyninėse šalyse situacija taip pat skirtinga: Lenkijoje ir Baltarusijoje perinčių juodųjų gandrų porų per pastaruosius dešimtmečius nors ir nežymiai, bet didėjo ~10%. Tuo metu Latvijoje sumažėjo net 45%, o Estijoje dar daugiau – 50 – 60%. Todėl Estijoje gamtosaugininkai pagrįstai kelia klausimą “ar juodasis gandras liks perinčia rūšimi Estijoje?” ir, kad užtikrintų tinkamus apsaugos veiksmus, imasi ryžtingų veiksmų ieškant tokio ženklaus nykimo priežasčių. Latvijoje gamtosaugininkai taip pat aktyviai tyrinėja juodųjų gandrų populiaciją ieškodami tokių pačių atsakymų. Kaip matote, Lietuva yra tarp dviejų kontrastingų ekologinių procesų: nežymaus populiacijos didėjimo į pietus ir drąstiško populiacijos mažėjimo į šiaurę nuo mūsų. Kyla klausimas, kokia gi yra populiacijos būklė mūsų šalyje, ar pakito šių senų miškų paukščių porų skaičius?

Atsakyti į šį klausimą nėra lengva, nes šalyje nėra ir nebuvo vykdomas reguliarus, nacionaliniu lygiu koordinuojamas juodųjų gandrų gausos pokyčių monitoringas. Tokio monitoringo nebuvimas sudaro palankią terpę spekuliuoti kalbant apie šios rūšies gausos pokyčius, bet svarbiausia -  nežinant būklės negalima adekvačiai įvertinti esamos apsaugos efektyvumo ir apsaugos veiksmų poreikio, atsiranda galimybė ignoruoti šios rūšies apsaugą apskritai „pasislepiant“ už frazės „pas mus populiacija gausi“. Tačiau gausi populiacija dar nieko nesako apie būklę. Gerai, kad mūsų šalyje buvo aktyvių žmonių, nuosekliai dirbusių ir tebedirbančių skirtinguose šalies regionuose ir todėl bendrų pastangų dėka mums pavyko nustatyti juodųjų gandrų gausą 1978 – 1996 ir 2005-2006 metais 16 šalies miškingų teritorijų. Mes nustatėme, kad 2005 – 2006 metais tirtuose miškuose gyveno vidutiniškai 30% (!) gandrų porų mažiau nei 1978 – 1996 metais. Dėl reguliaraus monitoringo stokos negalima patikimai pasakyti būtent kada prasidėjo mažėjimas ir ar jis yra tokio dydžio visoje šalyje. Tačiau neabejojama, kad dabar šalyje gyvena ženkliai mažiau juodųjų gandrų nei prieš 15 – 30 metų. Visgi reikia pasakyti, kad populiacijos būklė panaši kaip mūsų šiaurinių kaimynų ir trijose Baltijos šalye dabar peri 1200 – 1700 juodųjų gandrų porų, kai prieš du dešimtmečius skaičius viršijo 2000…

Nykimo priežasčių reikia ieškoti čia pat, nesuverčiant visos bėdos žiemavietėms Afrikoje ar situacijos migraciniuose keliuose, nes didėjančių populiacijų paukščiai į žiemavietes traukia tais pačiais keliais ir ten pat žiemoja kaip ir mažėjančių populiacijų gandrai. Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę prasidėjo intensyvūs miškų kraštovaizdžio pokyčiai dėl kelis kartus padidėjusių kirtimų apimčių, kelių tiesimo, žmonių lankymosi padažnėjimo. Tipiškose juodųjų gandrų buveinėse vienu metu dideliame geografiniame regione per santykinai trumpą laiką įvykę tokie drąstiški pokyčiai yra laikomi vienomis iš galimų ženklaus populiacijos sumažėjimo priežasčių. Prisiminus nesenai paviešintus juodųjų gandrų lizdaviečių sunaikinimo atvejus, šios grėsmės tik “teorine” tikrai nepavadinsi. Todėl noriu paraginti su šios rūšies apsauga susijusius žmones – miškininkus, valdininkus, gamtosaugininkus – su deramu dėmesiu įvertinti situaciją ir kviečiu kostruktyviam bendradarbiavimui nustatant nykimo priežastis, ieškant efektyvių paukščiams ir ūkiniu požiūriu priimtinų apsaugos sprendimų.

Dėkojame žmonėms, be kurių nebūtų buvę įmanoma atlikti aukščiau aprašytų tyrimų: dr. Dariui Stončiui, Sauliui Skujai, dr. Eugenijui Drobeliui, dr. Broniui Šablevičiui, Sauliui Rumbučiui, Deiviui Dementavičiui, Vladui Naruševičiui, Antanui Petraškai, Danui Augučiui ir dr. Asko Lõhmus.

Informaciją parengė dr. Rimgaudas Treinys