Gr?sm?s ir apsauga
Prof. T.Ivanauskas viena juod?j? gandr? nykimo priežas?i? laik? ši? paukš?i? šaudym?. Pasak profesoriaus, savo paslaptingumu ir ne?prasta išvaizda jie sukelia medžiotoj? aistras. Juodieji gandrai nušaunami vien d?l noro paži?r?ti ? š? slapuk? iš ar?iau, pa?iupin?ti ir galop išmesti.
Juodieji gandrai nyksta d?l keleto priežas?i?: intensyvios miškininkyst?s, pelki? ir mišk? sausinimo, gausaus žmoni? lankymosi net ir nuošaliuose miškuose, aplinkos teršimo.
Daugiausiai juod?j? gandr? lizd? randama br?stan?iuose (apie 40%) ir brandžiuose (apie 30%) medynuose, kuri? amžius atitinka kirtim? amži?. Daugumoje atvej?, jeigu netoli lizdo pradedama kirsti birž?, juodieji gandrai š? lizd? apleidžia. Jeigu n?ra tiesioginio trukdymo, miškas kertamas ir ?kiniai darbai vykdomi ne ar?iau kaip 100 metr? nuo lizdo, lizde gandrai pasilieka arba persikelia ? atsargin? lizd? tik nauj? per?jimo sezon?. Kita vertus, didesniu negu 300 m spinduliu nuo lizdo esanti birž? padidina mitybines lizdo aplinkos savybes. Atskirais atvejais juodieji gandrai pasilieka per?ti prie pat birž?s, jei ji kirsta žiem? (Drobelis, Matiukas, Vaitkus, 1996). Ta?iau bet kuriuo atveju mišk? ?kio veikla ir jos intensyvumas yra didžiausia tiesiogin? ir netiesiogin? gr?sm?. Pripažinta, kad didžiausi? gr?sm? juodiesiems gandrams kelia vis dar nepakankamai ekologiškas mišk? ?kis, d?l vykdom? kirtim? maž?ja medyn? su lizdams sukti tinkamais stambiais ir senais medžiais, sanitarini? kirtim? metu pakei?iama jau ?prastine tapusia juod?j? gandr? perimvie?i? aplinka.
Šiems paukš?iams didel? gr?sm? kelia ir tiesioginis antropogeninis trikdymas. Dauguma por? yra labai atsargios, vengia žmoni? artumo. Tod?l paukš?i? per?jimo metu jau vien specialiai ar nety?iomis apsilankius prie lizdo, paukš?iams sukeliamas didelis stresas ir paukš?iai lizd? gali mesti. Ypa? šie paukš?iai jautr?s trikdymui k?rimosi lizduose, kiaušini? d?jimo ir per?jimo metu. Deja, pastaruoju metu vis dažniau ? viešum? iškyla faktai, kaip ekstremali? pramog? m?g?j? „pasivažin?jimai“ sunkiai praeinamose vietose keturra?iais motociklais ar visureigiais išbaid? šiuos paukš?ius iš eil? met? s?kmingai per?t? viet?.
Reikšmingos ir mitybini? viet? gr?sm?s – hidrologinio režimo poky?iai, pesticid? naudojimas ?kiuose, pelki? užaugimas sumed?jusia augalija.
? Lietuvos raudon?j? knyg? juodieji gandrai ?rašyti nuo 1976 m. ir šiuo metu jie priskiriami 2(V) kategorijai (pažeidžiama r?šis). Šie paslaptingi paukš?iai saugomi ?epkeli?, Kaman?, Viešvil?s rezervatuose, Aukštaitijos, Dz?kijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Gražut?s ir kt. draustinuose. Lietuv? juod?j? gandr? apsaug? užtikrinti ?pareigoja Europos S?jungos (ES) Paukš?i? direktyva, pat? paukšt? ir gyvenam?sias vietas ?pareigoja saugoti Saugom? gyv?n?, augal?, gryb? r?ši? ir bendrij? ?statymas.
Juodieji gandrai ?rašyti ? Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities raudon?sias knygas.
Ši? paukš?i? apsaugos srityje dirba ir Lietuvos ornitolog? draugija. Be kit? ankstesniais metais vykdyt? juod?j? gandr? tyrim? bei apsaugos darb?, ši organizacija 2010 – 2011 metais vykd? juod?j? gandr? lizdavie?i? apsaugos projekt?, kur? finansavo tarptautin? paukš?i?, j? buveini? bei bio?vairov?s apsaugos organizacij? asociacija BirdLife International. Šio projekto metu specialiomis konstrukcijomis buvo sutvirtint atrinkti kritin?s b?kl?s juod?j? gandr? lizdai, renkama informacija apie j? ekologij? bei biologij? ir parengti metodines rekomendacijas kaip užtikrinti palanki? perimvie?i? b?kl? biotechnin?mis priemon?mis.
