Grėsmės ir apsauga

Prof. T.Ivanauskas viena juodųjų gandrų nykimo priežasčių laikė šių paukščių šaudymą. Pasak profesoriaus, savo paslaptingumu ir neįprasta išvaizda jie sukelia medžiotojų aistras. Juodieji gandrai nušaunami vien dėl noro pažiūrėti į šį slapuką iš arčiau, pačiupinėti ir galop išmesti.

Juodieji gandrai nyksta dėl keleto priežasčių: intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo, gausaus žmonių lankymosi net ir nuošaliuose miškuose, aplinkos teršimo.

Daugiausiai juodųjų gandrų lizdų randama bręstančiuose (apie 40%) ir brandžiuose (apie 30%) medynuose, kurių amžius atitinka kirtimų amžių. Daugumoje atvejų, jeigu netoli lizdo pradedama kirsti biržė, juodieji gandrai šį lizdą apleidžia. Jeigu nėra tiesioginio trukdymo, miškas kertamas ir ūkiniai darbai vykdomi ne arčiau kaip 100 metrų nuo lizdo, lizde gandrai pasilieka arba persikelia į atsarginį lizdą tik naują perėjimo sezoną. Kita vertus, didesniu negu 300 m spinduliu nuo  lizdo esanti biržė padidina mitybines lizdo aplinkos savybes. Atskirais atvejais juodieji gandrai pasilieka perėti prie pat biržės, jei ji kirsta žiemą (Drobelis, Matiukas, Vaitkus, 1996). Tačiau bet kuriuo atveju miškų ūkio veikla ir jos intensyvumas yra didžiausia tiesioginė ir netiesioginė grėsmė. Pripažinta, kad didžiausią grėsmę juodiesiems gandrams kelia vis dar nepakankamai ekologiškas miškų ūkis, dėl vykdomų kirtimų mažėja medynų su lizdams sukti tinkamais stambiais ir senais medžiais, sanitarinių kirtimų metu pakeičiama jau įprastine tapusia juodųjų gandrų perimviečių aplinka.

Šiems paukščiams didelę grėsmę kelia ir tiesioginis antropogeninis trikdymas. Dauguma porų yra labai atsargios, vengia žmonių artumo. Todėl paukščių perėjimo metu jau vien specialiai ar netyčiomis apsilankius prie lizdo, paukščiams sukeliamas didelis stresas ir paukščiai lizdą gali mesti. Ypač šie paukščiai jautrūs trikdymui kūrimosi lizduose, kiaušinių dėjimo ir perėjimo metu. Deja, pastaruoju metu vis dažniau į viešumą iškyla faktai, kaip ekstremalių pramogų mėgėjų „pasivažinėjimai“ sunkiai praeinamose vietose keturračiais motociklais ar visureigiais išbaidė šiuos paukščius iš eilę metų sėkmingai perėtų vietų.

Reikšmingos ir mitybinių vietų grėsmės – hidrologinio režimo pokyčiai, pesticidų naudojimas ūkiuose, pelkių užaugimas sumedėjusia augalija.

Į Lietuvos raudonąją knygą juodieji gandrai įrašyti nuo 1976 m. ir šiuo metu jie priskiriami 2(V) kategorijai (pažeidžiama rūšis). Šie paslaptingi paukščiai saugomi Čepkelių, Kamanų, Viešvilės rezervatuose, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Gražutės ir kt. draustinuose. Lietuvą juodųjų gandrų apsaugą užtikrinti įpareigoja Europos Sąjungos (ES) Paukščių direktyva, patį paukštį ir gyvenamąsias vietas įpareigoja saugoti Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas.

Juodieji gandrai įrašyti į Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities raudonąsias knygas.

Šių paukščių apsaugos srityje dirba ir Lietuvos ornitologų draugija. Be kitų ankstesniais metais vykdytų juodųjų gandrų tyrimų bei apsaugos darbų, ši organizacija 2010 – 2011 metais vykdė juodųjų gandrų lizdaviečių apsaugos projektą, kurį finansavo tarptautinė paukščių, jų buveinių bei bioįvairovės apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International. Šio projekto metu specialiomis konstrukcijomis  buvo sutvirtint atrinkti kritinės būklės juodųjų gandrų lizdai, renkama informacija apie jų ekologiją bei biologiją ir parengti metodines rekomendacijas kaip užtikrinti palankią perimviečių būklę biotechninėmis priemonėmis.