Apie juodąjį gandrą
Šeima GANDRINIAI (CICONIIDAE)
Būrys GANDRINIAI PAUKŠČIAI (CICONIIFORMES)
Rūšis Juodasis gandras (Ciconia nigra Linnaeus, 1758)
Juodasis gandras, palyginti, yra stambus paukštis – tik šiek tiek mažesnis už baltąjį giminaitį, sveria apie 3 kg. Suaugusio paukščio patino ir patelės galva, kaklas, pagurklis, kūno viršus juodi, plunksnos žvilga žaliu, raudonu, auksiniu atspalviu. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei plikos odos žiedas aplink akis — raudoni. Skrendantis paukštis iš viršaus ištisai juodas, iš apačios tik pilvas, kūno šonai ir dalis sparnų pamatų yra padengti baltomis plunksnomis. Ši balta dėmė yra trikampio formos. Kita apdaro dalis iš apačios yra juodos spalvos. Jauniklių plunksnos neturi metališko žvilgesio, kojos ir snapas pilkai žalios spalvos, vietomis išmargintas šviesiais taškeliais. Snapas ir kojos gelsvai rudi. Jaunikliai išsirita apaugę pilkai baltais trumpais pūkais. Oda aplink akis pilka, snapas geltonas, vėliau — pilkai žalias. Kojos rausvos.
Juodasis gandras yra atsargus ir slaptingas gūdaus miško paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės. Vos tik pamatęs einantį žmogų iškart nuskrenda. Perėdamas kiaušinius ar prižiūrėdamas jauniklius paukštis privalo būti pakantus, tuomet jis tarsi abejingai stebi netoliese atklydusį žmogų ir nepakyla iš gūžtos net tuomet, kai šis labai arti prieina. Prie lizdo juodasis gandras neagresyvus: pabaidytas nuskrenda ir negrįžta. Tiek suaugusieji, tiek jauni paukščiai yra apatiški ir tingūs, ilgą laiką gali kiurksoti lizde, ant medžio šakos ar pabalyje. Tačiau ūgtelėję jaunikliai jau pajėgūs gintis nuo bet kokio priešo. Net lizde į juos besikėsinantį žmogų pasitinka pasiryžę gintis snapo kirčiais.
Juodieji gandrai gamtoje išgyvena 18 ir daugiau metų, nelaisvėje – 31metus.
