Eiti į puslapį

Lizdas

Juodieji gandrai peri dažniausiai savo sukrautuose lizduose, retkarčiais užima vanaginių paukščių lizdus. Gana dažnai jame perima pakaitomis su vanaginiais paukščiais –vienais metais lizde peri juodieji gandrai, kitais – vištvanagiai, suopiai ar ereliai rėksniai, o po to – vėl gandrai. Žinoma lizdų, kuriuose paukščiai gyveno 15—20 ir daugiau metų. Jų lizdas nuo panašių vanaginių paukščių lizdų lengviausiai skiriamas pagal tai, kad dažniausiai kraunamas ant šoninių medžio šakų, 15 – 500 cm atstumu nuo kamieno. Be to, kelis ar net keliolikos metų naudoti lizdai yra iš tiesų įspūdingi statiniai, siekiantys iki 180 cm pločio ir 120 cm aukščio. Dar vienas požymis, leidžiantis nustatyti, kad lizde perėjo juodieji gandrai, yra nuo išmatų susidariusių baltų dėmių gausa. Galima sakyti, kad baltai būna nudažytas praktiškai visas lizdas, nemažiau jų kliūva ir lizdą laikančiam medžiui ir, be abejo, visai miško paklotei aplink lizdą kartais net keliolikos metrų spinduliu.

Juodieji gandrai lizdus dažniausia krauna ąžuoluose. Kituose medžiuose lizdai randami gana retai. Kaip taisyklė gandras lizdą krauna pačiame storiausiame medyno medyje. Baltijos šalyse juodojo gandro lizdinis medis paprastai yra 24-77 metais vyresnis nei supančio medyno amžius. Dar viena būdinga gandro savybė – lizdus krauti neaukštai, dažniausiai po medžių lajomis, vidutiniškai 12 m aukštyje, daugiausia ant šoninių šakų prie ar atokiau nuo kamieno. Likusi dalis lizdų yra kamieno išsišakojime.

Dažniausiai lizdai būna susukti apatinėje lajos dalyje, 1-3 metrų atstumu nuo kamieno. Svarbu ir kamieno išsišakojimas – patogiausia gandrui lizdą susukti ten, kur atsišakoja 2-3 pagrindinės šakos. Retkarčiais lizdas susukamas ir kamieno įlinkime ar viršūninėje medžio lajos dalyje, tačiau ir ten jį dengia aplinkinių aukštesnių medžių šakos. Daugiausiai juodųjų gandrų lizdų randama 10-15 metrų aukštyje. Vidutinis lizdo aukštis virš žemės apie 15 m. Žemiausiai lizdas rastas 4 m, aukščiausiai – 29 m aukštyje.

Lizdus krauna iš įvairių medžių sausų šakų: daugiausiai naudoja pušies, beržo, juodalksnio ir eglės šakas. Gūžtą iškloja samanomis, kiminais, švylių kupstais, durpių gniužulais, sausa žole. Naujas juodojo gandro lizdas gali būti vos 60 cm pločio ir 15 cm aukščio ir gali pasirodyti gana menkas tokiam paukščiui. Tačiau juodieji gandrai jame gali perėti keletą metų iš eilės ir todėl kasmet atnaujinamas ir remontuojamas lizdas plečiasi ir didėja. Keletą metų naudotas lizdas gali padidėti ir iki 180 cm pločio ir 120 cm aukščio.

Nors dažniausiai gyvena viename lizde, gana dažni atvejai, kuomet juodieji gandrai turi netoliese atsarginį lizdą. Jei dėl kokių nors priežasčių paukščiai turi pasitraukti iš užimto lizdo, jie persikelia į atsarginį.

Artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito Lietuvoje rasti per 2.8 km. Latvijoje minimalus atstumas tarp užimtų lizdų buvo 3.2 km.

Komentarų: 3
  1. Valentinas nuoroda

    Mano rasti artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito apie 1km. atstumu Vištyčio reg. parke.

    • Administratorius nuoroda

      Labai įdomi informacija – norėčiau sužinoti, ar abiejuose vienu metu perėjo gandrai?

Komentarai neleidžiami.