Eiti į puslapį

Lizdas

Juodieji gandrai peri daniausiai savo sukrautuose lizduose, retkar?iais uima vanagini? pauk?i? lizdus. Gana danai jame perima pakaitomis su vanaginiais pauk?iais vienais metais lizde peri juodieji gandrai, kitais – vitvanagiai, suopiai ar ereliai r?ksniai, o po to – v?l gandrai. inoma lizd?, kuriuose pauk?iai gyveno 1520 ir daugiau met?. J? lizdas nuo panai? vanagini? pauk?i? lizd? lengviausiai skiriamas pagal tai, kad daniausiai kraunamas ant onini? medio ak?, 15 500 cm atstumu nuo kamieno. Be to, kelis ar net keliolikos met? naudoti lizdai yra i ties? ?sp?dingi statiniai, siekiantys iki 180 cm plo?io ir 120 cm auk?io. Dar vienas poymis, leidiantis nustatyti, kad lizde per?jo juodieji gandrai, yra nuo imat? susidariusi? balt? d?mi? gausa. Galima sakyti, kad baltai b?na nudaytas praktikai visas lizdas, nemaiau j? kli?va ir lizd? laikan?iam mediui ir, be abejo, visai miko paklotei aplink lizd? kartais net keliolikos metr? spinduliu.

Juodieji gandrai lizdus daniausia krauna ?uoluose. Kituose mediuose lizdai randami gana retai. Kaip taisykl? gandras lizd? krauna pa?iame storiausiame medyno medyje. Baltijos alyse juodojo gandro lizdinis medis paprastai yra 24-77 metais vyresnis nei supan?io medyno amius. Dar viena b?dinga gandro savyb? lizdus krauti neauktai, daniausiai po medi? lajomis, vidutinikai 12 m auktyje, daugiausia ant onini? ak? prie ar atokiau nuo kamieno. Likusi dalis lizd? yra kamieno isiakojime.

Daniausiai lizdai b?na susukti apatin?je lajos dalyje, 1-3 metr? atstumu nuo kamieno. Svarbu ir kamieno isiakojimas patogiausia gandrui lizd? susukti ten, kur atsiakoja 2-3 pagrindin?s akos. Retkar?iais lizdas susukamas ir kamieno ?linkime ar vir?nin?je medio lajos dalyje, ta?iau ir ten j? dengia aplinkini? auktesni? medi? akos. Daugiausiai juod?j? gandr? lizd? randama 10-15 metr? auktyje. Vidutinis lizdo auktis vir em?s apie 15 m. emiausiai lizdas rastas 4 m, auk?iausiai – 29 m auktyje.

Lizdus krauna i ?vairi? medi? saus? ak?: daugiausiai naudoja puies, bero, juodalksnio ir egl?s akas. G?t? ikloja samanomis, kiminais, vyli? kupstais, durpi? gniuulais, sausa ole. Naujas juodojo gandro lizdas gali b?ti vos 60 cm plo?io ir 15 cm auk?io ir gali pasirodyti gana menkas tokiam pauk?iui. Ta?iau juodieji gandrai jame gali per?ti kelet? met? i eil?s ir tod?l kasmet atnaujinamas ir remontuojamas lizdas ple?iasi ir did?ja. Kelet? met? naudotas lizdas gali padid?ti ir iki 180 cm plo?io ir 120 cm auk?io.

Nors daniausiai gyvena viename lizde, gana dani atvejai, kuomet juodieji gandrai turi netoliese atsargin? lizd?. Jei d?l koki? nors prieas?i? pauk?iai turi pasitraukti i uimto lizdo, jie persikelia ? atsargin?.

Artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito Lietuvoje rasti per 2.8 km. Latvijoje minimalus atstumas tarp uimt? lizd? buvo 3.2 km.

Komentarų: 3
  1. Valentinas nuoroda

    Mano rasti artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito apie 1km. atstumu Vity?io reg. parke.

    • Administratorius nuoroda

      Labai ?domi informacija – nor??iau suinoti, ar abiejuose vienu metu per?jo gandrai?

Komentarai neleidžiami.