Eiti į puslapį

Lizdas

Juodieji gandrai peri dažniausiai savo sukrautuose lizduose, retkar?iais užima vanagini? paukš?i? lizdus. Gana dažnai jame perima pakaitomis su vanaginiais paukš?iais –vienais metais lizde peri juodieji gandrai, kitais – vištvanagiai, suopiai ar ereliai r?ksniai, o po to – v?l gandrai. Žinoma lizd?, kuriuose paukš?iai gyveno 15—20 ir daugiau met?. J? lizdas nuo panaši? vanagini? paukš?i? lizd? lengviausiai skiriamas pagal tai, kad dažniausiai kraunamas ant šonini? medžio šak?, 15 – 500 cm atstumu nuo kamieno. Be to, kelis ar net keliolikos met? naudoti lizdai yra iš ties? ?sp?dingi statiniai, siekiantys iki 180 cm plo?io ir 120 cm aukš?io. Dar vienas požymis, leidžiantis nustatyti, kad lizde per?jo juodieji gandrai, yra nuo išmat? susidariusi? balt? d?mi? gausa. Galima sakyti, kad baltai b?na nudažytas praktiškai visas lizdas, nemažiau j? kli?va ir lizd? laikan?iam medžiui ir, be abejo, visai miško paklotei aplink lizd? kartais net keliolikos metr? spinduliu.

Juodieji gandrai lizdus dažniausia krauna ?žuoluose. Kituose medžiuose lizdai randami gana retai. Kaip taisykl? gandras lizd? krauna pa?iame storiausiame medyno medyje. Baltijos šalyse juodojo gandro lizdinis medis paprastai yra 24-77 metais vyresnis nei supan?io medyno amžius. Dar viena b?dinga gandro savyb? – lizdus krauti neaukštai, dažniausiai po medži? lajomis, vidutiniškai 12 m aukštyje, daugiausia ant šonini? šak? prie ar atokiau nuo kamieno. Likusi dalis lizd? yra kamieno išsišakojime.

Dažniausiai lizdai b?na susukti apatin?je lajos dalyje, 1-3 metr? atstumu nuo kamieno. Svarbu ir kamieno išsišakojimas – patogiausia gandrui lizd? susukti ten, kur atsišakoja 2-3 pagrindin?s šakos. Retkar?iais lizdas susukamas ir kamieno ?linkime ar virš?nin?je medžio lajos dalyje, ta?iau ir ten j? dengia aplinkini? aukštesni? medži? šakos. Daugiausiai juod?j? gandr? lizd? randama 10-15 metr? aukštyje. Vidutinis lizdo aukštis virš žem?s apie 15 m. Žemiausiai lizdas rastas 4 m, aukš?iausiai – 29 m aukštyje.

Lizdus krauna iš ?vairi? medži? saus? šak?: daugiausiai naudoja pušies, beržo, juodalksnio ir egl?s šakas. G?žt? iškloja samanomis, kiminais, švyli? kupstais, durpi? gniužulais, sausa žole. Naujas juodojo gandro lizdas gali b?ti vos 60 cm plo?io ir 15 cm aukš?io ir gali pasirodyti gana menkas tokiam paukš?iui. Ta?iau juodieji gandrai jame gali per?ti kelet? met? iš eil?s ir tod?l kasmet atnaujinamas ir remontuojamas lizdas ple?iasi ir did?ja. Kelet? met? naudotas lizdas gali padid?ti ir iki 180 cm plo?io ir 120 cm aukš?io.

Nors dažniausiai gyvena viename lizde, gana dažni atvejai, kuomet juodieji gandrai turi netoliese atsargin? lizd?. Jei d?l koki? nors priežas?i? paukš?iai turi pasitraukti iš užimto lizdo, jie persikelia ? atsargin?.

Artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito Lietuvoje rasti per 2.8 km. Latvijoje minimalus atstumas tarp užimt? lizd? buvo 3.2 km.

Komentarų: 3
  1. Valentinas nuoroda

    Mano rasti artimiausi kaimyniniai juodojo gandro lizdai vienas nuo kito apie 1km. atstumu Višty?io reg. parke.

    • Administratorius nuoroda

      Labai ?domi informacija – nor??iau sužinoti, ar abiejuose vienu metu per?jo gandrai?

Komentarai neleidžiami.