Kaip mes galime padėti juodiesiems gandrams?

Juodieji gandrai nyksta dėl keleto priežasčių: intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo, gausaus žmonių lankymosi net ir nuošaliuose miškuose, aplinkos teršimo. Reikšmingos ir mitybinių vietų grėsmės – hidrologinio režimo pokyčiai, pesticidų naudojimas ūkiuose, pelkių užaugimas sumedėjusia augalija.

Juodiesiems gandrams išlikti gali padėti ne tik valstybinės aplinkosaugos organizacijos, bet ir dažnas iš Lietuvos piliečių.

Jei žinote vietų, kur lankosi, gyvena ar galėtų gyventi juodasis gandras, pasistenkite su jomis susipažinti detaliau. Jei ten miške ar pamiškėje yra balų, kūdrų, bebrų užtvindytų vietų, aplankykite ir patyrinėkite jas, tikslu išsiaiškinti ar ten yra varliagyvių, stambių vandens vabzdžių, žuvų. Mat laikini ir pastovūs vandens telkiniai yra svarbi šių paukščių maitinimosi vieta. Juodieji gandrai tokiose vietose galėtų maitintis žuvimis, varliagyviais, smulkiais žinduoliais bei stambiais vandens bestuburiais. Lietuvoje turime gerų pavyzdžių, kuomet dirbtinai ir bebrų patvenktose miško balose pavyko sėkmingai įveisti auksinius karosus, kurie labai pagerino juodųjų gandrų maitinimosi sąlygas.

Taip pat reikėtų ieškoti nuošalių vietų miške ar pamiškėje, kur be žalos miškui būtų galima patvenkti lomas, pažemėjimus, balutes, pelkutes ir įrengti pastovius ar laikinus vandens telkinius, tikslu pagerinti juodojo gandro gyvenimo sąlygas. Gal kai kur būtų galimybė iškasti visai naujus seklius vandens telkinius, kurie ateityje taptų naujomis juodųjų gandrų maitinimosi vietomis? Abiem šiais atvejais svarbu tokius darbus iš anksto suderinti su miško savininkais ar naudotojais. Jei imtumėtės šios veiklos, tuomet būtinai pasitarkite su Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato darbuotojais. Neabejotina, jie suteiks daug naudingų patarimų arba nukreips pas kitus konsultantus.