Buvein?

Juodieji gandrai gyvena visoje Lietuvos teritorijoje, nors ir pasiskirst? nedideliu tankumu. Ilg? laik? nebuvo žinoma kokias buveines renkasi šios r?šies paukš?iai teritorijos lygmenyje, o lizdaviet?s ir lizdiniai medžiai aprašyti anks?iau keliuose straipsniuose: Eugenijaus Drobelio 1993, Eugenijaus Drobelio, Gintaro Matiuko ir Gedo Vaitkaus 1996, Saulio Skujos ir Rimanto R. Budrio 1999 metais. Ta?iau pasikeitus mišk? naudojimo intensyvumui Lietuvoje, ši? brandži? mišk? paukš?i? poreikiai lizdaviet?ms ir lizdiniams medžiams gal?jo taip pat pasikeisti.

Juodojo gandro poros teritorija yra ~ 2800 ha dydžio, nustatyta remiantis vidutiniu atstumu tarp kaimynini? juod?j? gandr? por? lizd?, kuris Baltijos šalyse yra ~ 2,5-3 km. Miškai užima ženkli?, nors ir ne pa?i? didžiausi?, dal? juod?j? gandr? teritorij? – vidutiniškai 43%: vyrauja mišr?s (19%) ir lapuo?i? (15%) miškai, ta?iau spygliuo?i? yra mažiau (9%). Intensyvios (t.y., arimiama žem?) ir ekstensyvios (pvz., pievos, ganyklos) žemdirbyst?s plotai užima didžiausi? dal? juod?j? gandr? gyvenamosios aplinkos – 26% ir 22% atitinkamai. Vandens telkini? ir pelki? gandr? teritorijose yra labai mažai – j? dalis siekia tik po 1%, beja, toki? pa?i? dal? sudaro ir žmoni? gyvenamosios vietos – sodybos ir gyvenviet?s. Vietose kur peri juodieji gandrai, upi? ir kanal? tinklas beveik pusantro karto tankesnis nei šalies vidurkis, o tai rodo ši? kraštovaizdžio element? svarb? juodojo gandro veisimuisi, daugiausia, žinoma, mitybai. Ta?iau juodieji gandrai maitintis gali skristi ir toli už savo teritorij? rib?: si?stuvais žym?t? paukš?i? tyrimai Pranc?zijoje, Vengrijoje ir Estijoje parod?, kad jauniklius auginantys gandrai ieškodami maisto gali skirsti ? upes, esan?ias net už 20 km nuo lizdo!

Juodieji gandrai lizdams krauti medžius dažniausiai renkasi miško gilumoje – vidutiniškai 635 metrus nuo masyvo pakraš?i? ir dideli? vidini? laukymi?. Gali s?kmingai per?ti ir pamišk?se – atstumas iki pamišk?s nuo vienos gandr? poros lizdo buvo vos 29 metrai. Ta?iau  toki? atvej? n?ra daug, vis tik šie paukš?iai yra tipiški miško gilumos gyventojai –  ¾ vis? gandr? por? lizd? sukrauti medžiuose, esan?iuose toliau nei 190 metr? nuo pamiški?. Kadangi ežer? juod?j? gandr? buvein?se yra mažai, tai ir atstumas nuo lizdavie?i? iki j? didelis – vidutiniškai 2,5 km, tuo tarpu up?s ar kanalai yra kur kas ar?iau lizd? – vid. ~ 500 m. Juodieji gandrai vengia žmoni? artumo: lizdiniai medžiai nutol? nuo pagrindini? (žvyrkeli?, asfaltuot?) keli? vidutiniškai 1,8 km ir 900 metr? nuo gyvenam?j? viet? – sodyb? ir gyvenvie?i?. Tiesa, kai kurios gandr? poros žmoni? kaimynyst?s gali ir nevengti, ta?iau kaip taisykl? ¾ vis? por? peri toliau nei pus? kilometro nuo žmoni?.

Juod?j? gandr? per?jimui svarbiausi yra lapuo?i? medynai: 27% juod?j? gandr? lizdini? medyn? užima egl? ir pušis, 20% pla?ialapiai, o likusi? – beržas, drebul?, juodalksnis, liepa. Dažniausia peri sklypuose, kuriuose dominuoja beržai ir egl?s – po 26%. 11% gandr? por? peri medynuose, kuriuose dominuoja juodalksniai, 10% – ?žuolai, 9% – drebul?s, 8% – uosiai ir pušys ir tik 3% por? pasirenka liepynus. Juodieji gandrai renkasi pribr?stan?ius ar brandžius medynus: vidutinis j? amžius yra 80 met?, o ¾ por? peri medynuose, senesniuose nei 65 metai. Beja, kuo medynuose daugiau  pušies ar ?žuolo, tuo medynai yra senesni. Šios r?šies paukš?iai m?gsta pertekligo dr?gnumo vietas: 73% lizdini? medži? yra laikinai užmirkusiuose, šlapiuose ir pelkiniuose medynuose.

Lizdus gandrai dažniausia krauna pla?ialapiuose: ?žuoluose net 76%, uosiuose 6%. Beržuose, drebul?se ir pušyse yra po 5%, egl?se 2% ir liepose tik 1% vis? šiuo metu užimt? lizd?. Kaip taisykl? gandras lizd? krauna pa?iame storiausiame medyno medyje: vidutinis lizdinio medžio skersmuo kr?tin?s aukštyje siekia net 84 cm. Be to, medžiai, kuriuose lizdai sukraunami ant šonini? šak?, yra dar storesni – j? vidutinis skersmuo net 91 cm. Tokio medžio apimtis yra kiek mažiau nei trys metrai. Baltijos šalyse juodojo gandro lizdinis medis paprastai yra 24-77 metais vyresnis nei supan?io medyno amžius. Šie faktai rodo, kad gandrai lizdus krauna ankstesn?s generacijos medžiuose, nei kad yra juos supantys medynai. Dar viena b?dinga gandro savyb? – lizdus krauti neaukštai, dažniausiai po medži? lajomis, vidutiniškai 12 m aukštyje, daugiausia (¾) ant šonini? šak? prie, ar atokiau nuo kamieno. Likusi dalis lizd? yra kamieno išsišakojime.

B?tina pamin?ti, kad pastaruoju metu gandrai peri senesniuose medžiuose, bet jaunesniuose medynuose nei prieš 15-30 met?. Be to, dabar ženkliai daugiau lizd? yra ?žuoluose ir kur kas mažiau pušyse. Be to, Lietuvoje perintiems gandrams b?dinga, kad ?žuoluose peri kur kas daugiau por? nei Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje – šiose šalyse lizdai dažniausia aptinkami pušyse. Iki šiol turimi duomenys leidžia manyti, kad pasikeit?s lizdini? medži? ir medyn? pasirinkimas – ši? paukš?i? reakcija ? suintensyv?jus? mišk? naudojim?. Juodiesiems gandrams tinkam? lizdini? medži? gausa mišk? kraštovaizdyje yra kur kas mažesn?, nei kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes d?l ?vairi? ekologini? poreiki? gandrai neperi bet kur, kur tik yra tinkam? stor? medži?. Koleg? daryti tyrimai Estijoje (kurioje mišk? plotas yra panašus kaip ir Lietuvoje) parod?, jog s?lygos krauti lizdus šiems paukš?iams yra vos tik 0,3% mišk?. Be to, reikia pamin?ti, kad vienai porai neužtenka tik vieno tinkamo medžio lizdui, kad ji apsistot? per?ti – juod?j? gandr? perimviet?se yra didel? potenciali? lizdini? medži? agregacija, kas ir lemia poros per?jimo vietos pasirinkim?.

Apibendrinus juod?j? gandr? buveini? poreikius akivaizdu, kad ateityje juod?j? gandr? populiacijos b?kl? priklausys nuo žmoni? gyvenam?j? viet?, rekreacijos, infrastrukt?ros pl?tros, upi?, upeli? vandens kokyb?s, miško naudojimo intensyvumo, plynose kirtaviet?se paliekam?, taip vadinam? bio?vairov?s, medži? gausos. Be to, apsaugos sprendimai bus efektyv?s tik tada, jei atitks n?dienos paukš?i? ekologinius poreikius, kurie kinta metai iš met? d?l kraštovaizdyje vykstan?i?, daugiausiai m?s? pa?i? – žmoni?, sukelt? poky?i?.

Informacija ir nuotraukos dr.Rimgaudo Treinio