Juodųjų gandrų migracija

Juodųjų gandrų migracija iš veisimosi vietų Europoje prasideda rugpjūčio mėnesį. Į žiemojimo vietas tiek patinai, tiek patelės išskristi susiruošia vienu metu. Iš veisimosi vietų juodieji gandrai į žiemojimo vietas migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu.

Vakariniu migracijos keliu paukščiai perskrenda Viduržiemio jūra ties Gibraltaru ir skrenda toliau Afrikos žemyno vakariniu pakraščiu. Rytiniu migracijos keliu paukščiai į Afriką skrenda per Balkanus, Turkiją, Izraelį. Tos pačios populiacijos paukščiai naudoja abu kelius. Migracijos atstumas iš Europos į pagrindines žiemojimo vietas Afrikoje svyruoja nuo 3.011 km iki 8.113 km. Vakarinis migracijos kelias (5.667 km) ženkliai trumpesnis nei rytinis (7.000 km), todėl vidutinė migracijos trukmė irgi ženkliai skiriasi: vidutiniškai 37 dienos vakariniu ir 80 dienų rytiniu keliu. Lėčiausias migracijos greitis 26 km per dieną, didžiausias – 231 km per dieną. Žiemojimo vietos Afrikos žemyne priklauso nuo migracijos kelio. Paukščiai, migruojantys vakariniu keliu, žiemoja tropinėje vakarų Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvinėjoje, pietinėje Mauritanijoje, Dramblio Kaulo respublikoje, Siera Leonėje, centriniame ir vakariniame Malyje). Rytiniu keliu skrendantys paukščiai žiemoja šiaurinėje Etiopijoje, centrinėje Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, šiaurrytinėje Nigerijoje.

Skirtingose Estijos vietose gyvenantiems 6 juodiesiems gandrams yra pritvirtinti specialūs siųstuvai, kurių pagalba kiekvienas specialiame interneto puslapyje adresu http://birdmap.5dvision.ee gali stebėti šių paukščių kelionę ir matyti jų buvimo vietą. Iš Estijos žiemoti išskrendantys ir pavasarį sugrįžtantys juodieji gandrai skrenda ir per Lietuvą, todėl internete stebint jų kelionės eigą galima matyti, kurioje Lietuvos vietoje jie sustoja ir tuomet aplankyti bei gyvai pasižiūrėti į šiuos specialiais siųstuvais pažymėtus paukščius.