Juod?j? gandr? migracija

Juod?j? gandr? migracija iš veisimosi viet? Europoje prasideda rugpj??io m?nes?. ? žiemojimo vietas tiek patinai, tiek patel?s išskristi susiruošia vienu metu. Iš veisimosi viet? juodieji gandrai ? žiemojimo vietas migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu.

Vakariniu migracijos keliu paukš?iai perskrenda Viduržiemio j?ra ties Gibraltaru ir skrenda toliau Afrikos žemyno vakariniu pakraš?iu. Rytiniu migracijos keliu paukš?iai ? Afrik? skrenda per Balkanus, Turkij?, Izrael?. Tos pa?ios populiacijos paukš?iai naudoja abu kelius. Migracijos atstumas iš Europos ? pagrindines žiemojimo vietas Afrikoje svyruoja nuo 3.011 km iki 8.113 km. Vakarinis migracijos kelias (5.667 km) ženkliai trumpesnis nei rytinis (7.000 km), tod?l vidutin? migracijos trukm? irgi ženkliai skiriasi: vidutiniškai 37 dienos vakariniu ir 80 dien? rytiniu keliu. L??iausias migracijos greitis 26 km per dien?, didžiausias – 231 km per dien?. Žiemojimo vietos Afrikos žemyne priklauso nuo migracijos kelio. Paukš?iai, migruojantys vakariniu keliu, žiemoja tropin?je vakar? Afrikoje (rytiniame Senegale, Gvin?joje, pietin?je Mauritanijoje, Dramblio Kaulo respublikoje, Siera Leon?je, centriniame ir vakariniame Malyje). Rytiniu keliu skrendantys paukš?iai žiemoja šiaurin?je Etiopijoje, centrin?je Centrin?s Afrikos Respublikoje, ?ade, šiaurrytin?je Nigerijoje.

Skirtingose Estijos vietose gyvenantiems 6 juodiesiems gandrams yra pritvirtinti special?s si?stuvai, kuri? pagalba kiekvienas specialiame interneto puslapyje adresu http://birdmap.5dvision.ee gali steb?ti ši? paukš?i? kelion? ir matyti j? buvimo viet?. Iš Estijos žiemoti išskrendantys ir pavasar? sugr?žtantys juodieji gandrai skrenda ir per Lietuv?, tod?l internete stebint j? kelion?s eig? galima matyti, kurioje Lietuvos vietoje jie sustoja ir tuomet aplankyti bei gyvai pasiži?r?ti ? šiuos specialiais si?stuvais pažym?tus paukš?ius.