Migracija

Lietuvoje gyvenantys juodieji gandrai yra migruojantys paukščiai, t.y. išskrendantys žiemoti. O štai Pietų Afrikoje gyvenantys tose vietose gyvena ištisus metus.

Pavasarį juodieji gandrai į mūsų šalyje esančias lizdavietes sugrįžta truputį vėliau už baltuosius gandrus: kovo mėnesio pabaigoje – balandžio pirmojoje pusėje. Rudeninė migracija prasideda rugpjūčio mėnesį, tačiau jų dar galima sutikti iki rugsėjo pabaigos.

Rudeninės migracijos metu gandrų šeimyna išyra ir į žiemavietes skrenda pavieniui. Tik labai retais atvejais galima pamatyti kelių paukščių būrelį, bet ir tai skrendančius tolokai vienas nuo kito. Be to, kai kurių Europoje gyvenančių gandrų porų patinai ir patelės rudenį gali išskristi skirtingais keliais į skirtingas žiemavietes: patinas iš Čekijos patraukia pietryčių link, per Bosforo sąsiaurį į rytinę Afriką, o patelė visiškai kitu keliu – pasuka į vakarus ir per Gibraltarą pasiekia vakarinę Afrikos dalį. Tačiau pavasarį abu paukščiai sugrįžta į tą patį lizdą.

Vakarų Palearktikos juodieji gandrai migruoja keliais migravimo keliais (srautais). Vienas jų vadinamas vakariniu (Western Migration), kitas rytiniu (Eastern Migration). Migracijų keliai ir jais pasiekiamos žiemavietės pavaizduotos žemėlapyje. Iš Lietuvos juodieji gandrai skrenda tuo pačiu maršrutu kaip ir baltieji.

Europos juodieji gandrai žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje, Kinijos pietuose.

Migruojantys juodieji gandrai skrenda tik dieną. Per vienos dienos maždaug 10 val. šviesios paros periodo laikotarpį jie įveikia vidutiniškai 100 – 250 km, daugiausiai – 500 km. Rekordas, kuris jau vargu ar bus pagerintas, yra užregistruotas juodąjąm gandrui skrendant virš vidurinės Azijos – 675 km.

Per 2 – 3 migracijos mėnesius gandrai į vieną pusę nuskrenda 4-6 tūkstančius kilometrų, tačiau skrydyje praleidžia kiek mažiau nei tris savaites, o visą kitą laiką maitinasi arba ilsisi.