Migracija

Lietuvoje gyvenantys juodieji gandrai yra migruojantys paukš?iai, t.y. išskrendantys žiemoti. O štai Piet? Afrikoje gyvenantys tose vietose gyvena ištisus metus.

Pavasar? juodieji gandrai ? m?s? šalyje esan?ias lizdavietes sugr?žta truput? v?liau už baltuosius gandrus: kovo m?nesio pabaigoje – balandžio pirmojoje pus?je. Rudenin? migracija prasideda rugpj??io m?nes?, ta?iau j? dar galima sutikti iki rugs?jo pabaigos.

Rudenin?s migracijos metu gandr? šeimyna išyra ir ? žiemavietes skrenda pavieniui. Tik labai retais atvejais galima pamatyti keli? paukš?i? b?rel?, bet ir tai skrendan?ius tolokai vienas nuo kito. Be to, kai kuri? Europoje gyvenan?i? gandr? por? patinai ir patel?s ruden? gali išskristi skirtingais keliais ? skirtingas žiemavietes: patinas iš ?ekijos patraukia pietry?i? link, per Bosforo s?siaur? ? rytin? Afrik?, o patel? visiškai kitu keliu – pasuka ? vakarus ir per Gibraltar? pasiekia vakarin? Afrikos dal?. Ta?iau pavasar? abu paukš?iai sugr?žta ? t? pat? lizd?.

Vakar? Palearktikos juodieji gandrai migruoja keliais migravimo keliais (srautais). Vienas j? vadinamas vakariniu (Western Migration), kitas rytiniu (Eastern Migration). Migracij? keliai ir jais pasiekiamos žiemaviet?s pavaizduotos žem?lapyje. Iš Lietuvos juodieji gandrai skrenda tuo pa?iu maršrutu kaip ir baltieji.

Europos juodieji gandrai žiemoja Vidurin?je ir Piet? Afrikoje, Šiaur?s Indijoje, Kinijos pietuose.

Migruojantys juodieji gandrai skrenda tik dien?. Per vienos dienos maždaug 10 val. šviesios paros periodo laikotarp? jie ?veikia vidutiniškai 100 – 250 km, daugiausiai – 500 km. Rekordas, kuris jau vargu ar bus pagerintas, yra užregistruotas juod?j?m gandrui skrendant virš vidurin?s Azijos – 675 km.

Per 2 – 3 migracijos m?nesius gandrai ? vien? pus? nuskrenda 4-6 t?kstan?ius kilometr?, ta?iau skrydyje praleidžia kiek mažiau nei tris savaites, o vis? kit? laik? maitinasi arba ilsisi.