Juodojo gandro lizdo vaizdą internetu transliuojanti kamera įrengta Estijoje 2007 metais. Tuomet lizde gyveno juodųjų gandrų pora Tooni ir Donna. 2008 metais jame apsigyveno juodieji gandrai Padis ir Donna. 2009 ir 2010 metais į lizdą sugrįžo tik Padis, o 2010 metų vasaros antroje pusėje čia įsikūrė mažieji ereliai rėksniai. 2011 metais į lizdą pirmasis sugrįžo Padis- jis čia pasirodė balandžio 18 dieną.

Juodojo gandro lizdo tiesioginę transliaciją internete galite stebėti adresu http://www.looduskalender.ee/en/node/9929

Neginčytina tiesa yra tai, kad juodasis gandras lizdus suka senuose medžiuose, t.y. pakankamai aukštai nuo žemės. Prof. T. Ivanausko 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ galima aptikti tokią informaciją: „Vieną sykį, pasak miškų inspektoriaus J. Vilčinskio, lizdas buvo rastas ant žemės: „1930 m. vasarą Joniškio urėdijoj, Draskų miške, iš eigulio J. Norkaus sužinojau, kad jo eiguvoje viename liekne, ant 60cm aukščio kupsto, tarp dviejų juodalksnių, antrus metus iš eilės peri juodasis gandras. Pasak eigulio, 1930 metais Draskų miške gandras pavasarį pirmą kartą buvo pastebėtas skraidant balandžio 8 dieną. Gegužės m. 12 d. lizde buvo rasta padėta 4 kiaušiniai, gegužės 28 dieną buvo jau 4 jaunikliai. 1929 metais lizdas buvo žmonių lankomas. Gandras žmonių nenusigando, 1930 metais vėl grįžo į savo lizdą.“ (1930 m. Mūsų Girios, Nr. 6)”.

Prof. Tado Ivanausko 1949 metais išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ (II tomas (knyga)) juodojo gandro nykimo priežastimis įvardijama pernelyg taisyklingas ūkininkavimas miškuose (senų medžių trūkumas), šių paukščių nušovimas ir… naudojimas maistui… skaityti daugiau…

Juodųjų gandrų migracija iš veisimosi vietų Europoje prasideda rugpjūčio mėnesį. Į žiemojimo vietas tiek patinai, tiek patelės išskristi susiruošia vienu metu. Iš veisimosi vietų juodieji gandrai į žiemojimo vietas migruoja dviem keliais: vakariniu ir rytiniu. skaityti daugiau…

Pagal šiuo metu galiojančias Miškų kirtimo taisykles miškininkams ir miško savininkams 200 m spinduliu apie juodųjų gandrų lizdus draudžiama atlikti plynus pagrindinius kirtimus. Kitokių kirtimų tokioje lizdo apsauginėje zonoje negalima atlikti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., draudžiama kirsti medžius su lizdais, veisimosi metu (nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) reikalaujama riboti žmonių lankymąsi juodųjų gandrų perėjimo vietose.

Parsisiųsti Miškų kirtimo taisykles

Juodieji gandrai nyksta dėl keleto priežasčių: intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo, gausaus žmonių lankymosi net ir nuošaliuose miškuose, aplinkos teršimo. Reikšmingos ir mitybinių vietų grėsmės – hidrologinio režimo pokyčiai, pesticidų naudojimas ūkiuose, pelkių užaugimas sumedėjusia augalija. skaityti daugiau…

Juodasis gandras daugelio šalių tikėjimuose laikomas šventu paukščiu. Štai slavų tikėjimuose, juodasis gandras laikomas paukščių karaliumi, kurio svita – baltieji gandrai. Jis nuo piktųjų dvasių saugo žemes, kuriose gyvena. O jei juodąjį gandrą pamato žmogus, tai jis apsivalo nuo daugumos nuodėmių.

2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos BirdLife International finansuojamą projektą „Juodųjų gandrų perėjimo sąlygų gerinimas“ (sutarties numeris EDO-10-013).

Šio metus laiko truksiančio projekto metu yra numatyta specialiomis priemonėmis sutvirtinti 15 juodųjų gandrų lizdų, vykdyti jų monitoringą ir įvertinti atliktų darbų efektyvumą. Taip pat bus nemažai dėmesio skiriama informacijos apie juoduosius gandrus sklaidai. Šiuo tikslu bus parengti ir publikuota šių paukščių apsaugai svarbi informacija, parengtas juodųjų gandrų apsaugai skirtas interneto puslapis.

Projekto pradžia: 2010-05-03 pabaiga: 2011-05-14

Bendras projekto biudžetas: 39 500 LT